prieitų

Taip pat žr.: prieitu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

prieitų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: prieiti, prieina, priėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	prieinu	priėjau	prieidavau	prieisiu
tu	prieini	priėjai	prieidavai	prieisi
jis, ji	prieina	priėjo	prieidavo	prieis
mes	prieiname, prieinam	priėjome, priėjom	prieidavome, prieidavom	prieisime, prieisim
jūs	prieinate, prieinat	priėjote, priėjot	prieidavote, prieidavot	prieisite, prieisit
jie, jos	prieina	priėjo	prieidavo	prieis
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	prieičiau		prieitumėme, prieitumėm, prieitume
2 asm.	prieitumei, prieitum		prieitumėte, prieitumėt
3 asm.	prieitų		prieitų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		prieikime, prieikim
2 asm.	prieiki, prieik		prieikite, prieikit
3 asm.	teprieina, teprieinie		teprieina, teprieinie

• žr. pagr. f. prieiti, prieina, priėjo

---

Dalyvis

prieitų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prieitas, mot. g. prieita
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieitas	prieiti	prieita	prieitos	prieita	-
kilm.	prieito	prieitų	prieitos	prieitų	-	-
naud.	prieitam	prieitiems	prieitai	prieitoms	-	-
gal.	prieitą	prieitus	prieitą	prieitas	-	-
įnag.	prieitu	prieitais	prieita	prieitomis	-	-
viet.	prieitame	prieituose	prieitoje	prieitose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieitasis	prieitieji	prieitoji	prieitosios	-	-
kilm.	prieitojo	prieitųjų	prieitosios	prieitųjų	-	-
naud.	prieitajam	prieitiesiems	prieitajai	prieitosioms	-	-
gal.	prieitąjį	prieituosius	prieitąją	prieitąsias	-	-
įnag.	prieituoju	prieitaisiais	prieitąja	prieitosiomis	-	-
viet.	prieitajame	prieituosiuose	prieitojoje	prieitosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prieitas, mot. g. prieita.

prieitų

1. tas, kurį priėjo

Etimologija

<= prieiti, prieina, priėjo

---