priimtų

Taip pat žr.: priimtu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

priimtų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: priimti, priima, priėmė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	priimu	priėmiau	priimdavau	priimsiu
tu	priimi	priėmei	priimdavai	priimsi
jis, ji	priima	priėmė	priimdavo	priims
mes	priimame, priimam	priėmėme, priėmėm	priimdavome, priimdavom	priimsime, priimsim
jūs	priimate, priimat	priėmėte, priėmėt	priimdavote, priimdavot	priimsite, priimsit
jie, jos	priima	priėmė	priimdavo	priims
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	priimčiau		priimtumėme, priimtumėm, priimtume
2 asm.	priimtumei, priimtum		priimtumėte, priimtumėt
3 asm.	priimtų		priimtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		priimkime, priimkim
2 asm.	priimki, priimk		priimkite, priimkit
3 asm.	tepriima, tepriimie		tepriima, tepriimie

• žr. pagr. f. priimti, priima, priėmė

---

Dalyvis

priimtų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. priimtas, mot. g. priimta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priimtas	priimti	priimta	priimtos	priimta	-
kilm.	priimto	priimtų	priimtos	priimtų	-	-
naud.	priimtam	priimtiems	priimtai	priimtoms	-	-
gal.	priimtą	priimtus	priimtą	priimtas	-	-
įnag.	priimtu	priimtais	priimta	priimtomis	-	-
viet.	priimtame	priimtuose	priimtoje	priimtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priimtasis	priimtieji	priimtoji	priimtosios	-	-
kilm.	priimtojo	priimtųjų	priimtosios	priimtųjų	-	-
naud.	priimtajam	priimtiesiems	priimtajai	priimtosioms	-	-
gal.	priimtąjį	priimtuosius	priimtąją	priimtąsias	-	-
įnag.	priimtuoju	priimtaisiais	priimtąja	priimtosiomis	-	-
viet.	priimtajame	priimtuosiuose	priimtojoje	priimtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. priimtas, mot. g. priimta.

priimtų

1. tas, kurį priėmė

Etimologija

<= priimti, priima, priėmė

---