priragintų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

priragintų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: priraginti, priragina, priragino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	priraginu	priraginau	priragindavau	priraginsiu
tu	priragini	priraginai	priragindavai	priraginsi
jis, ji	priragina	priragino	priragindavo	priragins
mes	priraginame, priraginam	priraginome, priraginom	priragindavome, priragindavom	priraginsime, priraginsim
jūs	priraginate, priraginat	priraginote, priraginot	priragindavote, priragindavot	priraginsite, priraginsit
jie, jos	priragina	priragino	priragindavo	priragins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	priraginčiau		priragintumėme, priragintumėm, priragintume
2 asm.	priragintumei, priragintum		priragintumėte, priragintumėt
3 asm.	priragintų		priragintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		priraginkime, priraginkim
2 asm.	priraginki, priragink		priraginkite, priraginkit
3 asm.	tepriragina, tepriraginie		tepriragina, tepriraginie

• žr. pagr. f. priraginti, priragina, priragino
• Skiemenys: pri-ra-gin-tų

priragintų

Etimologija

<= pri- + raginti, ragina, ragino

---

Dalyvis

priragintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. priragintas, mot. g. priraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priragintas	priraginti	priraginta	priragintos	priraginta	-
kilm.	priraginto	priragintų	priragintos	priragintų	-	-
naud.	priragintam	priragintiems	priragintai	priragintoms	-	-
gal.	priragintą	priragintus	priragintą	priragintas	-	-
įnag.	priragintu	priragintais	priraginta	priragintomis	-	-
viet.	priragintame	priragintuose	priragintoje	priragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priragintasis	priragintieji	priragintoji	priragintosios	-	-
kilm.	priragintojo	priragintųjų	priragintosios	priragintųjų	-	-
naud.	priragintajam	priragintiesiems	priragintajai	priragintosioms	-	-
gal.	priragintąjį	priragintuosius	priragintąją	priragintąsias	-	-
įnag.	priragintuoju	priragintaisiais	priragintąja	priragintosiomis	-	-
viet.	priragintajame	priragintuosiuose	priragintojoje	priragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. priragintas, mot. g. priraginta.
• Skiemenys: pri-ra-gin-tų

priragintų

1. tas, kurį priragino

Etimologija

<= priraginti, priragina, priragino <= pri- + raginti, ragina, ragino

---

Siekinys

• Skiemenys: pri-ra-gin-tų

priragintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= priraginti, priragina, priragino <= pri- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    priragintų: bendrai

nepriragintų (lt)

Vertimai

  priragintų: bendrai

---