rėmė

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

rėmė (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: remti, remia, rėmė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	remiu	rėmiau	remdavau	remsiu
tu	remi	rėmei	remdavai	remsi
jis, ji	remia	rėmė	remdavo	rems
mes	remiame, remiam	rėmėme, rėmėm	remdavome, remdavom	remsime, remsim
jūs	remiate, remiat	rėmėte, rėmėt	remdavote, remdavot	remsite, remsit
jie, jos	remia	rėmė	remdavo	rems
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	remčiau		remtumėme, remtumėm, remtume
2 asm.	remtumei, remtum		remtumėte, remtumėt
3 asm.	remtų		remtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		remkime, remkim
2 asm.	remki, remk		remkite, remkit
3 asm.	teremia, teremie		teremia, teremie

• žr. pagr. f. remti, remia, rėmė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: remiąs, remiantis, remianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: rėmęs, rėmusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: remdavęs, remdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: remsiąs, remsiantis, remsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: remiamas, remiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: remtas, remta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: remsimas, remsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: remtinas, remtina.
• taip pat žr. pdlv.: remiant, rėmus, remdavus, remsiant.
• taip pat žr. psdlv.: remdamas, remdama.
• taip pat žr. bdn.: remte, remtinai.