sėdėtų

Taip pat žr.: sėdėtu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

sėdėtų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: sėdėti, sėdi, sėdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	sėdžiu	sėdėjau	sėdėdavau	sėdėsiu
tu	sėdi	sėdėjai	sėdėdavai	sėdėsi
jis, ji	sėdi	sėdėjo	sėdėdavo	sėdės
mes	sėdime, sėdim	sėdėjome, sėdėjom	sėdėdavome, sėdėdavom	sėdėsime, sėdėsim
jūs	sėdite, sėdit	sėdėjote, sėdėjot	sėdėdavote, sėdėdavot	sėdėsite, sėdėsit
jie, jos	sėdi	sėdėjo	sėdėdavo	sėdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	sėdėčiau		sėdėtumėme, sėdėtumėm, sėdėtume
2 asm.	sėdėtumei, sėdėtum		sėdėtumėte, sėdėtumėt
3 asm.	sėdėtų		sėdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		sėdėkime, sėdėkim
2 asm.	sėdėki, sėdėk		sėdėkite, sėdėkit
3 asm.	tesėdi, tesėdie		tesėdi, tesėdie

• žr. pagr. f. sėdėti, sėdi, sėdėjo

Etimologija

Iš indoeuropiečių prokalbės *sed-

---

Dalyvis

sėdėtų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sėdėtas, mot. g. sėdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sėdėtas	sėdėti	sėdėta	sėdėtos	sėdėta	-
kilm.	sėdėto	sėdėtų	sėdėtos	sėdėtų	-	-
naud.	sėdėtam	sėdėtiems	sėdėtai	sėdėtoms	-	-
gal.	sėdėtą	sėdėtus	sėdėtą	sėdėtas	-	-
įnag.	sėdėtu	sėdėtais	sėdėta	sėdėtomis	-	-
viet.	sėdėtame	sėdėtuose	sėdėtoje	sėdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sėdėtasis	sėdėtieji	sėdėtoji	sėdėtosios	-	-
kilm.	sėdėtojo	sėdėtųjų	sėdėtosios	sėdėtųjų	-	-
naud.	sėdėtajam	sėdėtiesiems	sėdėtajai	sėdėtosioms	-	-
gal.	sėdėtąjį	sėdėtuosius	sėdėtąją	sėdėtąsias	-	-
įnag.	sėdėtuoju	sėdėtaisiais	sėdėtąja	sėdėtosiomis	-	-
viet.	sėdėtajame	sėdėtuosiuose	sėdėtojoje	sėdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sėdėtas, mot. g. sėdėta.
• Skiemenys: sė-dė-tų

sėdėtų

1. tas, dėl kurio sėdėjo

Etimologija

<= sėdėti, sėdi, sėdėjo

---