Veiksmažodis; pagrindinės formos: sėdėti, sėdi, sėdėjo
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
sėdžiu
|
sėdėjau
|
sėdėdavau
|
sėdėsiu
|
tu
|
sėdi
|
sėdėjai
|
sėdėdavai
|
sėdėsi
|
jis, ji
|
sėdi
|
sėdėjo
|
sėdėdavo
|
sėdės
|
mes
|
sėdime, sėdim
|
sėdėjome, sėdėjom
|
sėdėdavome, sėdėdavom
|
sėdėsime, sėdėsim
|
jūs
|
sėdite, sėdit
|
sėdėjote, sėdėjot
|
sėdėdavote, sėdėdavot
|
sėdėsite, sėdėsit
|
jie, jos
|
sėdi
|
sėdėjo
|
sėdėdavo
|
sėdės
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
sėdėčiau
|
sėdėtumėme, sėdėtumėm, sėdėtume
|
2 asm.
|
sėdėtumei, sėdėtum
|
sėdėtumėte, sėdėtumėt
|
3 asm.
|
sėdėtų
|
sėdėtų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
sėdėkime, sėdėkim
|
2 asm.
|
sėdėki, sėdėk
|
sėdėkite, sėdėkit
|
3 asm.
|
tesėdi, tesėdie
|
tesėdi, tesėdie
|
Iš indoeuropiečių prokalbės *sed-
sėdėtų
- tas, dėl kurio sėdėjo
<= sėdėti, sėdi, sėdėjo