susigėrėją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

susigėrėją (dkt., vyr. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susigėrėjas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigėrėjas	susigėrėjai
kilm.	susigėrėjo	susigėrėjų
naud.	susigėrėjui	susigėrėjams
gal.	susigėrėją	susigėrėjus
įnag.	susigėrėju	susigėrėjais
viet.	susigėrėjuje	susigėrėjuose
šauksm.	susigėrėjau	susigėrėjai

• Skiemenys: su-si-gė-rė-ją
• žr. pagr. f. susigėrėjas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. susigėrėja.

susigėrėją

1. tas, kuris susigeria

Etimologija

<= susigerti, susigeria, susigėrė <= su- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---

Daiktavardis

susigėrėją (dkt., mot. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susigėrėja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigėrėja	susigėrėjos
kilm.	susigėrėjos	susigėrėjų
naud.	susigėrėjai	susigėrėjoms
gal.	susigėrėją	susigėrėjas
įnag.	susigėrėja	susigėrėjomis
viet.	susigėrėjoje	susigėrėjose
šauksm.	susigėrėja	susigėrėjos

• Skiemenys: su-si-gė-rė-ją
• žr. pagr. f. susigėrėja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. susigėrėjas.

susigėrėją

1. ta, kuri susigeria

Etimologija

<= susigerti, susigeria, susigėrė <= su- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---