susigėrėju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

susigėrėju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susigėrėjas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigėrėjas	susigėrėjai
kilm.	susigėrėjo	susigėrėjų
naud.	susigėrėjui	susigėrėjams
gal.	susigėrėją	susigėrėjus
įnag.	susigėrėju	susigėrėjais
viet.	susigėrėjuje	susigėrėjuose
šauksm.	susigėrėjau	susigėrėjai

• Skiemenys: su-si-gė-rė-ju
• žr. pagr. f. susigėrėjas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. susigėrėja.

susigėrėju

1. tas, kuris susigeria

Etimologija

<= susigerti, susigeria, susigėrė <= su- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---