sutarė

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

sutarė (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: sutarti, sutaria, sutarė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	sutariu	sutariau	sutardavau	sutarsiu
tu	sutari	sutarei	sutardavai	sutarsi
jis, ji	sutaria	sutarė	sutardavo	sutars
mes	sutariame, sutariam	sutarėme, sutarėm	sutardavome, sutardavom	sutarsime, sutarsim
jūs	sutariate, sutariat	sutarėte, sutarėt	sutardavote, sutardavot	sutarsite, sutarsit
jie, jos	sutaria	sutarė	sutardavo	sutars
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	sutarčiau		sutartumėme, sutartumėm, sutartume
2 asm.	sutartumei, sutartum		sutartumėte, sutartumėt
3 asm.	sutartų		sutartų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		sutarkime, sutarkim
2 asm.	sutarki, sutark		sutarkite, sutarkit
3 asm.	tesutaria, tesutarie		tesutaria, tesutarie

• žr. pagr. f. sutarti, sutaria, sutarė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: sutariąs, sutariantis, sutarianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: sutaręs, sutarusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: sutardavęs, sutardavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: sutarsiąs, sutarsiantis, sutarsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: sutariamas, sutariama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: sutartas, sutarta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: sutarsimas, sutarsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: sutartinas, sutartina.
• taip pat žr. pdlv.: sutariant, sutarus, sutardavus, sutarsiant.
• taip pat žr. psdlv.: sutardamas, sutardama.
• taip pat žr. bdn.: sutarte, sutartinai.