sutuokė

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

sutuokė (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: sutuokti, sutuokia, sutuokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	sutuokiu	sutuokiau	sutuokdavau	sutuoksiu
tu	sutuoki	sutuokei	sutuokdavai	sutuoksi
jis, ji	sutuokia	sutuokė	sutuokdavo	sutuoks
mes	sutuokiame, sutuokiam	sutuokėme, sutuokėm	sutuokdavome, sutuokdavom	sutuoksime, sutuoksim
jūs	sutuokiate, sutuokiat	sutuokėte, sutuokėt	sutuokdavote, sutuokdavot	sutuoksite, sutuoksit
jie, jos	sutuokia	sutuokė	sutuokdavo	sutuoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	sutuokčiau		sutuoktumėme, sutuoktumėm, sutuoktume
2 asm.	sutuoktumei, sutuoktum		sutuoktumėte, sutuoktumėt
3 asm.	sutuoktų		sutuoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		sutuokime, sutuokim
2 asm.	sutuoki, sutuok		sutuokite, sutuokit
3 asm.	tesutuokia, tesutuokie		tesutuokia, tesutuokie

• žr. pagr. f. sutuokti, sutuokia, sutuokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: sutuokiąs, sutuokiantis, sutuokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: sutuokęs, sutuokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: sutuokdavęs, sutuokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: sutuoksiąs, sutuoksiantis, sutuoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: sutuokiamas, sutuokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: sutuoktas, sutuokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: sutuoksimas, sutuoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: sutuoktinas, sutuoktina.
• taip pat žr. pdlv.: sutuokiant, sutuokus, sutuokdavus, sutuoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: sutuokdamas, sutuokdama.
• taip pat žr. bdn.: sutuokte, sutuoktinai.

sutuõkti

1. sujungti santuoka;
2. įregistruoti santuoką.