| Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsiraginti, išsiragina, išsiragino
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
išsiraginu
|
išsiraginau
|
išsiragindavau
|
išsiraginsiu
|
| tu
|
išsiragini
|
išsiraginai
|
išsiragindavai
|
išsiraginsi
|
| jis, ji
|
išsiragina
|
išsiragino
|
išsiragindavo
|
išsiragins
|
| mes
|
išsiraginame,
išsiraginam
|
išsiraginome,
išsiraginom
|
išsiragindavome,
išsiragindavom
|
išsiraginsime,
išsiraginsim
|
| jūs
|
išsiraginate,
išsiraginat
|
išsiraginote,
išsiraginot
|
išsiragindavote,
išsiragindavot
|
išsiraginsite,
išsiraginsit
|
| jie, jos
|
išsiragina
|
išsiragino
|
išsiragindavo
|
išsiragins
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
išsiraginčiau
|
išsiragintumėme,
išsiragintumėm,
išsiragintume
|
| 2 asm.
|
išsiragintumei,
išsiragintum
|
išsiragintumėte,
išsiragintumėt
|
| 3 asm.
|
išsiragintų
|
išsiragintų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
išsiraginkime,
išsiraginkim
|
| 2 asm.
|
išsiraginki,
išsiragink
|
išsiraginkite,
išsiraginkit
|
| 3 asm.
|
teišsiragina,
teišsiraginie
|
teišsiragina,
teišsiraginie
|
teišsiragina
<= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino
