užjaudintų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

užjaudintų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: užjaudinti, užjaudina, užjaudino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	užjaudinu	užjaudinau	užjaudindavau	užjaudinsiu
tu	užjaudini	užjaudinai	užjaudindavai	užjaudinsi
jis, ji	užjaudina	užjaudino	užjaudindavo	užjaudins
mes	užjaudiname, užjaudinam	užjaudinome, užjaudinom	užjaudindavome, užjaudindavom	užjaudinsime, užjaudinsim
jūs	užjaudinate, užjaudinat	užjaudinote, užjaudinot	užjaudindavote, užjaudindavot	užjaudinsite, užjaudinsit
jie, jos	užjaudina	užjaudino	užjaudindavo	užjaudins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	užjaudinčiau		užjaudintumėme, užjaudintumėm, užjaudintume
2 asm.	užjaudintumei, užjaudintum		užjaudintumėte, užjaudintumėt
3 asm.	užjaudintų		užjaudintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		užjaudinkime, užjaudinkim
2 asm.	užjaudinki, užjaudink		užjaudinkite, užjaudinkit
3 asm.	teužjaudina, teužjaudinie		teužjaudina, teužjaudinie

• žr. pagr. f. užjaudinti, užjaudina, užjaudino
• Skiemenys: už-jau-din-tų

užjaudintų

Etimologija

<= už- + jaudinti, jaudina, jaudino

---

Dalyvis

užjaudintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užjaudintas, mot. g. užjaudinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užjaudintas	užjaudinti	užjaudinta	užjaudintos	užjaudinta	-
kilm.	užjaudinto	užjaudintų	užjaudintos	užjaudintų	-	-
naud.	užjaudintam	užjaudintiems	užjaudintai	užjaudintoms	-	-
gal.	užjaudintą	užjaudintus	užjaudintą	užjaudintas	-	-
įnag.	užjaudintu	užjaudintais	užjaudinta	užjaudintomis	-	-
viet.	užjaudintame	užjaudintuose	užjaudintoje	užjaudintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užjaudintasis	užjaudintieji	užjaudintoji	užjaudintosios	-	-
kilm.	užjaudintojo	užjaudintųjų	užjaudintosios	užjaudintųjų	-	-
naud.	užjaudintajam	užjaudintiesiems	užjaudintajai	užjaudintosioms	-	-
gal.	užjaudintąjį	užjaudintuosius	užjaudintąją	užjaudintąsias	-	-
įnag.	užjaudintuoju	užjaudintaisiais	užjaudintąja	užjaudintosiomis	-	-
viet.	užjaudintajame	užjaudintuosiuose	užjaudintojoje	užjaudintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užjaudintas, mot. g. užjaudinta.
• Skiemenys: už-jau-din-tų

užjaudintų

1. tas, kurį užjaudino

Etimologija

<= užjaudinti, užjaudina, užjaudino <= už- + jaudinti, jaudina, jaudino

---

Siekinys

• Skiemenys: už-jau-din-tų

užjaudintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= užjaudinti, užjaudina, užjaudino <= už- + jaudinti, jaudina, jaudino

Antonimai

    užjaudintų: bendrai

neužjaudintų (lt)

Vertimai

  užjaudintų: bendrai

---