vėjavo
Veiksmažodis
taisyti
vėjavo (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)
- taip pat žr. es. l. veik. dlv.: vėjuojąs, vėjuojantis, vėjuojanti.
- taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: vėjavęs, vėjavusi.
- taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: vėjuodavęs, vėjuodavusi.
- taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: vėjuosiąs, vėjuosiantis, vėjuosianti.
- taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: vėjuojamas, vėjuojama.
- taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: vėjuotas, vėjuota.
- taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: vėjuosimas, vėjuosima.
- taip pat žr. reik. dlv.: vėjuotinas, vėjuotina.
- taip pat žr. pdlv.: vėjuojant, vėjavus, vėjuodavus, vėjuosiant.
- taip pat žr. psdlv.: vėjuodamas, vėjuodama.
- taip pat žr. bdn.: vėjuote, vėjuotinai.
- Skiemenys: vė-ja-vo
- pūsti, kilti vėjui. pvz.: Lauke pradėjo vėjuoti
- (slengas) kalbėti nesąmones, nusišnektėti. pvz. Andriui pradėjus vėjuoti niekas jo nebesuprato