vaišintų

Taip pat žr.: vaišintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

vaišintų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: vaišinti, vaišina, vaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	vaišinu	vaišinau	vaišindavau	vaišinsiu
tu	vaišini	vaišinai	vaišindavai	vaišinsi
jis, ji	vaišina	vaišino	vaišindavo	vaišins
mes	vaišiname, vaišinam	vaišinome, vaišinom	vaišindavome, vaišindavom	vaišinsime, vaišinsim
jūs	vaišinate, vaišinat	vaišinote, vaišinot	vaišindavote, vaišindavot	vaišinsite, vaišinsit
jie, jos	vaišina	vaišino	vaišindavo	vaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	vaišinčiau		vaišintumėme, vaišintumėm, vaišintume
2 asm.	vaišintumei, vaišintum		vaišintumėte, vaišintumėt
3 asm.	vaišintų		vaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		vaišinkime, vaišinkim
2 asm.	vaišinki, vaišink		vaišinkite, vaišinkit
3 asm.	tevaišina, tevaišinie		tevaišina, tevaišinie

• žr. pagr. f. vaišinti, vaišina, vaišino

vaišintų

---

Dalyvis

vaišintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. vaišintas, mot. g. vaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vaišintas	vaišinti	vaišinta	vaišintos	vaišinta	-
kilm.	vaišinto	vaišintų	vaišintos	vaišintų	-	-
naud.	vaišintam	vaišintiems	vaišintai	vaišintoms	-	-
gal.	vaišintą	vaišintus	vaišintą	vaišintas	-	-
įnag.	vaišintu	vaišintais	vaišinta	vaišintomis	-	-
viet.	vaišintame	vaišintuose	vaišintoje	vaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vaišintasis	vaišintieji	vaišintoji	vaišintosios	-	-
kilm.	vaišintojo	vaišintųjų	vaišintosios	vaišintųjų	-	-
naud.	vaišintajam	vaišintiesiems	vaišintajai	vaišintosioms	-	-
gal.	vaišintąjį	vaišintuosius	vaišintąją	vaišintąsias	-	-
įnag.	vaišintuoju	vaišintaisiais	vaišintąja	vaišintosiomis	-	-
viet.	vaišintajame	vaišintuosiuose	vaišintojoje	vaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. vaišintas, mot. g. vaišinta.

vaišintų

1. tas, kurį vaišino

Etimologija

<= vaišinti, vaišina, vaišino

---

Siekinys

• Skiemenys: vai-šin-tų

vaišintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= vaišinti, vaišina, vaišino

---