vengė

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

vengė (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: vengti, vengia, vengė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	vengiu	vengiau	vengdavau	vengsiu
tu	vengi	vengei	vengdavai	vengsi
jis, ji	vengia	vengė	vengdavo	vengs
mes	vengiame, vengiam	vengėme, vengėm	vengdavome, vengdavom	vengsime, vengsim
jūs	vengiate, vengiat	vengėte, vengėt	vengdavote, vengdavot	vengsite, vengsit
jie, jos	vengia	vengė	vengdavo	vengs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	vengčiau		vengtumėme, vengtumėm, vengtume
2 asm.	vengtumei, vengtum		vengtumėte, vengtumėt
3 asm.	vengtų		vengtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		venkime, venkim
2 asm.	venki, venk		venkite, venkit
3 asm.	tevengia, tevengie		tevengia, tevengie

• žr. pagr. f. vengti, vengia, vengė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: vengiąs, vengiantis, vengianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: vengęs, vengusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: vengdavęs, vengdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: vengsiąs, vengsiantis, vengsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: vengiamas, vengiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: vengtas, vengta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: vengsimas, vengsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: vengtinas, vengtina.
• taip pat žr. pdlv.: vengiant, vengus, vengdavus, vengsiant.
• taip pat žr. psdlv.: vengdamas, vengdama.
• taip pat žr. bdn.: vengte, vengtinai.