įžeidinėjo

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įžeidinėjo (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įžeidinėti, įžeidinėja, įžeidinėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įžeidinėju	įžeidinėjau	įžeidinėdavau	įžeidinėsiu
tu	įžeidinėji	įžeidinėjai	įžeidinėdavai	įžeidinėsi
jis, ji	įžeidinėja	įžeidinėjo	įžeidinėdavo	įžeidinės
mes	įžeidinėjame, įžeidinėjam	įžeidinėjome, įžeidinėjom	įžeidinėdavome, įžeidinėdavom	įžeidinėsime, įžeidinėsim
jūs	įžeidinėjate, įžeidinėjat	įžeidinėjote, įžeidinėjot	įžeidinėdavote, įžeidinėdavot	įžeidinėsite, įžeidinėsit
jie, jos	įžeidinėja	įžeidinėjo	įžeidinėdavo	įžeidinės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įžeidinėčiau		įžeidinėtumėme, įžeidinėtumėm, įžeidinėtume
2 asm.	įžeidinėtumei, įžeidinėtum		įžeidinėtumėte, įžeidinėtumėt
3 asm.	įžeidinėtų		įžeidinėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įžeidinėkime, įžeidinėkim
2 asm.	įžeidinėki, įžeidinėk		įžeidinėkite, įžeidinėkit
3 asm.	teįžeidinėja, teįžeidinėjie		teįžeidinėja, teįžeidinėjie

• žr. pagr. f. įžeidinėti, įžeidinėja, įžeidinėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: įžeidinėjąs, įžeidinėjantis, įžeidinėjanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: įžeidinėjęs, įžeidinėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: įžeidinėdavęs, įžeidinėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: įžeidinėsiąs, įžeidinėsiantis, įžeidinėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: įžeidinėjamas, įžeidinėjama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: įžeidinėtas, įžeidinėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: įžeidinėsimas, įžeidinėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: įžeidinėtinas, įžeidinėtina.
• taip pat žr. pdlv.: įžeidinėjant, įžeidinėjus, įžeidinėdavus, įžeidinėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: įžeidinėdamas, įžeidinėdama.
• taip pat žr. bdn.: įžeidinėte, įžeidinėtinai.