| Veiksmažodis; pagrindinės formos: įžeidinėti, įžeidinėja, įžeidinėjo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
įžeidinėju
|
įžeidinėjau
|
įžeidinėdavau
|
įžeidinėsiu
|
| tu
|
įžeidinėji
|
įžeidinėjai
|
įžeidinėdavai
|
įžeidinėsi
|
| jis, ji
|
įžeidinėja
|
įžeidinėjo
|
įžeidinėdavo
|
įžeidinės
|
| mes
|
įžeidinėjame,
įžeidinėjam
|
įžeidinėjome,
įžeidinėjom
|
įžeidinėdavome,
įžeidinėdavom
|
įžeidinėsime,
įžeidinėsim
|
| jūs
|
įžeidinėjate,
įžeidinėjat
|
įžeidinėjote,
įžeidinėjot
|
įžeidinėdavote,
įžeidinėdavot
|
įžeidinėsite,
įžeidinėsit
|
| jie, jos
|
įžeidinėja
|
įžeidinėjo
|
įžeidinėdavo
|
įžeidinės
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
įžeidinėčiau
|
įžeidinėtumėme,
įžeidinėtumėm,
įžeidinėtume
|
| 2 asm.
|
įžeidinėtumei,
įžeidinėtum
|
įžeidinėtumėte,
įžeidinėtumėt
|
| 3 asm.
|
įžeidinėtų
|
įžeidinėtų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
įžeidinėkime,
įžeidinėkim
|
| 2 asm.
|
įžeidinėki,
įžeidinėk
|
įžeidinėkite,
įžeidinėkit
|
| 3 asm.
|
teįžeidinėja,
teįžeidinėjie
|
teįžeidinėja,
teįžeidinėjie
|
