| Veiksmažodis; pagrindinės formos: įgerti, įgeria, įgėrė
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
įgeriu
|
įgėriau
|
įgerdavau
|
įgersiu
|
| tu
|
įgeri
|
įgėrei
|
įgerdavai
|
įgersi
|
| jis, ji
|
įgeria
|
įgėrė
|
įgerdavo
|
įgers
|
| mes
|
įgeriame,
įgeriam
|
įgėrėme,
įgėrėm
|
įgerdavome,
įgerdavom
|
įgersime,
įgersim
|
| jūs
|
įgeriate,
įgeriat
|
įgėrėte,
įgėrėt
|
įgerdavote,
įgerdavot
|
įgersite,
įgersit
|
| jie, jos
|
įgeria
|
įgėrė
|
įgerdavo
|
įgers
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
įgerčiau
|
įgertumėme,
įgertumėm,
įgertume
|
| 2 asm.
|
įgertumei,
įgertum
|
įgertumėte,
įgertumėt
|
| 3 asm.
|
įgertų
|
įgertų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
įgerkime,
įgerkim
|
| 2 asm.
|
įgerki,
įgerk
|
įgerkite,
įgerkit
|
| 3 asm.
|
teįgeria,
teįgerie
|
teįgeria,
teįgerie
|
įgerdavot
<= į- + gerti, geria, gėrė
