įgertų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įgertų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įgerti, įgeria, įgėrė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įgeriu	įgėriau	įgerdavau	įgersiu
tu	įgeri	įgėrei	įgerdavai	įgersi
jis, ji	įgeria	įgėrė	įgerdavo	įgers
mes	įgeriame, įgeriam	įgėrėme, įgėrėm	įgerdavome, įgerdavom	įgersime, įgersim
jūs	įgeriate, įgeriat	įgėrėte, įgėrėt	įgerdavote, įgerdavot	įgersite, įgersit
jie, jos	įgeria	įgėrė	įgerdavo	įgers
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įgerčiau		įgertumėme, įgertumėm, įgertume
2 asm.	įgertumei, įgertum		įgertumėte, įgertumėt
3 asm.	įgertų		įgertų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įgerkime, įgerkim
2 asm.	įgerki, įgerk		įgerkite, įgerkit
3 asm.	teįgeria, teįgerie		teįgeria, teįgerie

• žr. pagr. f. įgerti, įgeria, įgėrė
• Skiemenys: į-ger-tų

įgertų

Etimologija

<= į- + gerti, geria, gėrė

---

Dalyvis

įgertų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įgertas, mot. g. įgerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgertas	įgerti	įgerta	įgertos	įgerta	-
kilm.	įgerto	įgertų	įgertos	įgertų	-	-
naud.	įgertam	įgertiems	įgertai	įgertoms	-	-
gal.	įgertą	įgertus	įgertą	įgertas	-	-
įnag.	įgertu	įgertais	įgerta	įgertomis	-	-
viet.	įgertame	įgertuose	įgertoje	įgertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgertasis	įgertieji	įgertoji	įgertosios	-	-
kilm.	įgertojo	įgertųjų	įgertosios	įgertųjų	-	-
naud.	įgertajam	įgertiesiems	įgertajai	įgertosioms	-	-
gal.	įgertąjį	įgertuosius	įgertąją	įgertąsias	-	-
įnag.	įgertuoju	įgertaisiais	įgertąja	įgertosiomis	-	-
viet.	įgertajame	įgertuosiuose	įgertojoje	įgertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įgertas, mot. g. įgerta.
• Skiemenys: į-ger-tų

įgertų

1. tas, kurį įgėrė

Etimologija

<= įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

---

Siekinys

• Skiemenys: į-ger-tų

įgertų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

Antonimai

    įgertų: bendrai

neįgertų (lt)

Vertimai

Tolesni vertimai turi būti patikrinti ir įterpti pagal kategorijas į atitinkamą vertimų lentelę aukščiau. Jei atitinkamos lentelės nėra, ją sukurkite, nurodydami kategoriją, kuri paprastai sutampa su viena iš galimų žodžio reikšmių. Žr. {{trans-top}}.

  Vertimai, kuriuos reikia patikrinti ir sukategorizuoti

---