Veiksmažodis; pagrindinės formos: įmokėti, įmoka, įmokėjo
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
įmoku
|
įmokėjau
|
įmokėdavau
|
įmokėsiu
|
tu
|
įmoki
|
įmokėjai
|
įmokėdavai
|
įmokėsi
|
jis, ji
|
įmoka
|
įmokėjo
|
įmokėdavo
|
įmokės
|
mes
|
įmokame, įmokam
|
įmokėjome, įmokėjom
|
įmokėdavome, įmokėdavom
|
įmokėsime, įmokėsim
|
jūs
|
įmokate, įmokat
|
įmokėjote, įmokėjot
|
įmokėdavote, įmokėdavot
|
įmokėsite, įmokėsit
|
jie, jos
|
įmoka
|
įmokėjo
|
įmokėdavo
|
įmokės
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
įmokėčiau
|
įmokėtumėme, įmokėtumėm, įmokėtume
|
2 asm.
|
įmokėtumei, įmokėtum
|
įmokėtumėte, įmokėtumėt
|
3 asm.
|
įmokėtų
|
įmokėtų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
įmokėkime, įmokėkim
|
2 asm.
|
įmokėki, įmokėk
|
įmokėkite, įmokėkit
|
3 asm.
|
teįmoka, teįmokie
|
teįmoka, teįmokie
|
įmokėtumėm
<= į- + mokėti, moka, mokėjo