| Veiksmažodis; pagrindinės formos: įmokėti, įmoka, įmokėjo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
įmoku
|
įmokėjau
|
įmokėdavau
|
įmokėsiu
|
| tu
|
įmoki
|
įmokėjai
|
įmokėdavai
|
įmokėsi
|
| jis, ji
|
įmoka
|
įmokėjo
|
įmokėdavo
|
įmokės
|
| mes
|
įmokame,
įmokam
|
įmokėjome,
įmokėjom
|
įmokėdavome,
įmokėdavom
|
įmokėsime,
įmokėsim
|
| jūs
|
įmokate,
įmokat
|
įmokėjote,
įmokėjot
|
įmokėdavote,
įmokėdavot
|
įmokėsite,
įmokėsit
|
| jie, jos
|
įmoka
|
įmokėjo
|
įmokėdavo
|
įmokės
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
įmokėčiau
|
įmokėtumėme,
įmokėtumėm,
įmokėtume
|
| 2 asm.
|
įmokėtumei,
įmokėtum
|
įmokėtumėte,
įmokėtumėt
|
| 3 asm.
|
įmokėtų
|
įmokėtų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
įmokėkime,
įmokėkim
|
| 2 asm.
|
įmokėki,
įmokėk
|
įmokėkite,
įmokėkit
|
| 3 asm.
|
teįmoka,
teįmokie
|
teįmoka,
teįmokie
|
įmokėtų
<= į- + mokėti, moka, mokėjo
įmokėtų
- tas, kurį įmokėjo
<= įmokėti, įmoka, įmokėjo <= į- + mokėti, moka, mokėjo
įmokėtų (tarm.| ryt.)
<= įmokėti, įmoka, įmokėjo <= į- + mokėti, moka, mokėjo
