Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįmokėti, neįmoka, neįmokėjo
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
neįmoku
|
neįmokėjau
|
neįmokėdavau
|
neįmokėsiu
|
tu
|
neįmoki
|
neįmokėjai
|
neįmokėdavai
|
neįmokėsi
|
jis, ji
|
neįmoka
|
neįmokėjo
|
neįmokėdavo
|
neįmokės
|
mes
|
neįmokame, neįmokam
|
neįmokėjome, neįmokėjom
|
neįmokėdavome, neįmokėdavom
|
neįmokėsime, neįmokėsim
|
jūs
|
neįmokate, neįmokat
|
neįmokėjote, neįmokėjot
|
neįmokėdavote, neįmokėdavot
|
neįmokėsite, neįmokėsit
|
jie, jos
|
neįmoka
|
neįmokėjo
|
neįmokėdavo
|
neįmokės
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
neįmokėčiau
|
neįmokėtumėme, neįmokėtumėm, neįmokėtume
|
2 asm.
|
neįmokėtumei, neįmokėtum
|
neįmokėtumėte, neįmokėtumėt
|
3 asm.
|
neįmokėtų
|
neįmokėtų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
neįmokėkime, neįmokėkim
|
2 asm.
|
neįmokėki, neįmokėk
|
neįmokėkite, neįmokėkit
|
3 asm.
|
teneįmoka, teneįmokie
|
teneįmoka, teneįmokie
|
neįmokėtų
<= ne- + įmokėti, įmoka, įmokėjo <= į- + mokėti, moka, mokėjo
neįmokėtų
- tas, kurį neįmokėjo
<= neįmokėti, neįmoka, neįmokėjo <= ne- + įmokėti, įmoka, įmokėjo <= į- + mokėti, moka, mokėjo
neįmokėtų (tarm.| ryt.)
<= neįmokėti, neįmoka, neįmokėjo <= ne- + įmokėti, įmoka, įmokėjo <= į- + mokėti, moka, mokėjo