| Veiksmažodis; pagrindinės formos: įvaišinti, įvaišina, įvaišino
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
įvaišinu
|
įvaišinau
|
įvaišindavau
|
įvaišinsiu
|
| tu
|
įvaišini
|
įvaišinai
|
įvaišindavai
|
įvaišinsi
|
| jis, ji
|
įvaišina
|
įvaišino
|
įvaišindavo
|
įvaišins
|
| mes
|
įvaišiname,
įvaišinam
|
įvaišinome,
įvaišinom
|
įvaišindavome,
įvaišindavom
|
įvaišinsime,
įvaišinsim
|
| jūs
|
įvaišinate,
įvaišinat
|
įvaišinote,
įvaišinot
|
įvaišindavote,
įvaišindavot
|
įvaišinsite,
įvaišinsit
|
| jie, jos
|
įvaišina
|
įvaišino
|
įvaišindavo
|
įvaišins
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
įvaišinčiau
|
įvaišintumėme,
įvaišintumėm,
įvaišintume
|
| 2 asm.
|
įvaišintumei,
įvaišintum
|
įvaišintumėte,
įvaišintumėt
|
| 3 asm.
|
įvaišintų
|
įvaišintų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
įvaišinkime,
įvaišinkim
|
| 2 asm.
|
įvaišinki,
įvaišink
|
įvaišinkite,
įvaišinkit
|
| 3 asm.
|
teįvaišina,
teįvaišinie
|
teįvaišina,
teįvaišinie
|
įvaišintume
<= į- + vaišinti, vaišina, vaišino
