| Veiksmažodis; pagrindinės formos: įvogti, įvagia, įvogė
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
įvagiu
|
įvogiau
|
įvogdavau
|
įvogsiu
|
| tu
|
įvagi
|
įvogei
|
įvogdavai
|
įvogsi
|
| jis, ji
|
įvagia
|
įvogė
|
įvogdavo
|
įvogs
|
| mes
|
įvagiame,
įvagiam
|
įvogėme,
įvogėm
|
įvogdavome,
įvogdavom
|
įvogsime,
įvogsim
|
| jūs
|
įvagiate,
įvagiat
|
įvogėte,
įvogėt
|
įvogdavote,
įvogdavot
|
įvogsite,
įvogsit
|
| jie, jos
|
įvagia
|
įvogė
|
įvogdavo
|
įvogs
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
įvogčiau
|
įvogtumėme,
įvogtumėm,
įvogtume
|
| 2 asm.
|
įvogtumei,
įvogtum
|
įvogtumėte,
įvogtumėt
|
| 3 asm.
|
įvogtų
|
įvogtų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
įvokime,
įvokim
|
| 2 asm.
|
įvoki,
įvok
|
įvokite,
įvokit
|
| 3 asm.
|
teįvagia,
teįvagie
|
teįvagia,
teįvagie
|
įvogdavai
<= į- + vogti, vagia, vogė
