| Veiksmažodis; pagrindinės formos: apmokėti, apmoka, apmokėjo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
apmoku
|
apmokėjau
|
apmokėdavau
|
apmokėsiu
|
| tu
|
apmoki
|
apmokėjai
|
apmokėdavai
|
apmokėsi
|
| jis, ji
|
apmoka
|
apmokėjo
|
apmokėdavo
|
apmokės
|
| mes
|
apmokame,
apmokam
|
apmokėjome,
apmokėjom
|
apmokėdavome,
apmokėdavom
|
apmokėsime,
apmokėsim
|
| jūs
|
apmokate,
apmokat
|
apmokėjote,
apmokėjot
|
apmokėdavote,
apmokėdavot
|
apmokėsite,
apmokėsit
|
| jie, jos
|
apmoka
|
apmokėjo
|
apmokėdavo
|
apmokės
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
apmokėčiau
|
apmokėtumėme,
apmokėtumėm,
apmokėtume
|
| 2 asm.
|
apmokėtumei,
apmokėtum
|
apmokėtumėte,
apmokėtumėt
|
| 3 asm.
|
apmokėtų
|
apmokėtų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
apmokėkime,
apmokėkim
|
| 2 asm.
|
apmokėki,
apmokėk
|
apmokėkite,
apmokėkit
|
| 3 asm.
|
teapmoka,
teapmokie
|
teapmoka,
teapmokie
|
apmokėjot (ret.)
<= ap- + mokėti, moka, mokėjo
