Veiksmažodis; pagrindinės formos: apmokėti, apmoka, apmokėjo
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
apmoku
|
apmokėjau
|
apmokėdavau
|
apmokėsiu
|
tu
|
apmoki
|
apmokėjai
|
apmokėdavai
|
apmokėsi
|
jis, ji
|
apmoka
|
apmokėjo
|
apmokėdavo
|
apmokės
|
mes
|
apmokame, apmokam
|
apmokėjome, apmokėjom
|
apmokėdavome, apmokėdavom
|
apmokėsime, apmokėsim
|
jūs
|
apmokate, apmokat
|
apmokėjote, apmokėjot
|
apmokėdavote, apmokėdavot
|
apmokėsite, apmokėsit
|
jie, jos
|
apmoka
|
apmokėjo
|
apmokėdavo
|
apmokės
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
apmokėčiau
|
apmokėtumėme, apmokėtumėm, apmokėtume
|
2 asm.
|
apmokėtumei, apmokėtum
|
apmokėtumėte, apmokėtumėt
|
3 asm.
|
apmokėtų
|
apmokėtų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
apmokėkime, apmokėkim
|
2 asm.
|
apmokėki, apmokėk
|
apmokėkite, apmokėkit
|
3 asm.
|
teapmoka, teapmokie
|
teapmoka, teapmokie
|
apmokėsi (ret.)
<= ap- + mokėti, moka, mokėjo