Veiksmažodis; pagrindinės formos: apsigirdėti, apsigirdi, apsigirdėjo
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
apsigirdžiu
|
apsigirdėjau
|
apsigirdėdavau
|
apsigirdėsiu
|
tu
|
apsigirdi
|
apsigirdėjai
|
apsigirdėdavai
|
apsigirdėsi
|
jis, ji
|
apsigirdi
|
apsigirdėjo
|
apsigirdėdavo
|
apsigirdės
|
mes
|
apsigirdime, apsigirdim
|
apsigirdėjome, apsigirdėjom
|
apsigirdėdavome, apsigirdėdavom
|
apsigirdėsime, apsigirdėsim
|
jūs
|
apsigirdite, apsigirdit
|
apsigirdėjote, apsigirdėjot
|
apsigirdėdavote, apsigirdėdavot
|
apsigirdėsite, apsigirdėsit
|
jie, jos
|
apsigirdi
|
apsigirdėjo
|
apsigirdėdavo
|
apsigirdės
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
apsigirdėčiau
|
apsigirdėtumėme, apsigirdėtumėm, apsigirdėtume
|
2 asm.
|
apsigirdėtumei, apsigirdėtum
|
apsigirdėtumėte, apsigirdėtumėt
|
3 asm.
|
apsigirdėtų
|
apsigirdėtų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
apsigirdėkime, apsigirdėkim
|
2 asm.
|
apsigirdėki, apsigirdėk
|
apsigirdėkite, apsigirdėkit
|
3 asm.
|
teapsigirdi, teapsigirdie
|
teapsigirdi, teapsigirdie
|
apsigirdėsi
<= ap- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo