| Veiksmažodis; pagrindinės formos: apsigirdėti, apsigirdi, apsigirdėjo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
apsigirdžiu
|
apsigirdėjau
|
apsigirdėdavau
|
apsigirdėsiu
|
| tu
|
apsigirdi
|
apsigirdėjai
|
apsigirdėdavai
|
apsigirdėsi
|
| jis, ji
|
apsigirdi
|
apsigirdėjo
|
apsigirdėdavo
|
apsigirdės
|
| mes
|
apsigirdime,
apsigirdim
|
apsigirdėjome,
apsigirdėjom
|
apsigirdėdavome,
apsigirdėdavom
|
apsigirdėsime,
apsigirdėsim
|
| jūs
|
apsigirdite,
apsigirdit
|
apsigirdėjote,
apsigirdėjot
|
apsigirdėdavote,
apsigirdėdavot
|
apsigirdėsite,
apsigirdėsit
|
| jie, jos
|
apsigirdi
|
apsigirdėjo
|
apsigirdėdavo
|
apsigirdės
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
apsigirdėčiau
|
apsigirdėtumėme,
apsigirdėtumėm,
apsigirdėtume
|
| 2 asm.
|
apsigirdėtumei,
apsigirdėtum
|
apsigirdėtumėte,
apsigirdėtumėt
|
| 3 asm.
|
apsigirdėtų
|
apsigirdėtų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
apsigirdėkime,
apsigirdėkim
|
| 2 asm.
|
apsigirdėki,
apsigirdėk
|
apsigirdėkite,
apsigirdėkit
|
| 3 asm.
|
teapsigirdi,
teapsigirdie
|
teapsigirdi,
teapsigirdie
|
apsigirdėtumėt
<= ap- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo
