apsivoktų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

apsivoktų (sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: apsivokti, apsivokia, apsivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	apsivokiu	apsivokiau	apsivokdavau	apsivoksiu
tu	apsivoki	apsivokei	apsivokdavai	apsivoksi
jis, ji	apsivokia	apsivokė	apsivokdavo	apsivoks
mes	apsivokiame, apsivokiam	apsivokėme, apsivokėm	apsivokdavome, apsivokdavom	apsivoksime, apsivoksim
jūs	apsivokiate, apsivokiat	apsivokėte, apsivokėt	apsivokdavote, apsivokdavot	apsivoksite, apsivoksit
jie, jos	apsivokia	apsivokė	apsivokdavo	apsivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	apsivokčiau		apsivoktumėme, apsivoktumėm, apsivoktume
2 asm.	apsivoktumei, apsivoktum		apsivoktumėte, apsivoktumėt
3 asm.	apsivoktų		apsivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		apsivokime, apsivokim
2 asm.	apsivoki, apsivok		apsivokite, apsivokit
3 asm.	teapsivokia, teapsivokie		teapsivokia, teapsivokie

• žr. pagr. f. apsivokti, apsivokia, apsivokė
• Skiemenys: ap-si-vok-tų

apsivoktų

Etimologija

<= ap- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---

Dalyvis

apsivoktų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsivoktas, mot. g. apsivokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivoktas	apsivokti	apsivokta	apsivoktos	apsivokta	-
kilm.	apsivokto	apsivoktų	apsivoktos	apsivoktų	-	-
naud.	apsivoktam	apsivoktiems	apsivoktai	apsivoktoms	-	-
gal.	apsivoktą	apsivoktus	apsivoktą	apsivoktas	-	-
įnag.	apsivoktu	apsivoktais	apsivokta	apsivoktomis	-	-
viet.	apsivoktame	apsivoktuose	apsivoktoje	apsivoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivoktasis	apsivoktieji	apsivoktoji	apsivoktosios	-	-
kilm.	apsivoktojo	apsivoktųjų	apsivoktosios	apsivoktųjų	-	-
naud.	apsivoktajam	apsivoktiesiems	apsivoktajai	apsivoktosioms	-	-
gal.	apsivoktąjį	apsivoktuosius	apsivoktąją	apsivoktąsias	-	-
įnag.	apsivoktuoju	apsivoktaisiais	apsivoktąja	apsivoktosiomis	-	-
viet.	apsivoktajame	apsivoktuosiuose	apsivoktojoje	apsivoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsivoktas, mot. g. apsivokta.
• Skiemenys: ap-si-vok-tų

apsivoktų

1. tas, kurį apsivokė

Etimologija

<= apsivokti, apsivokia, apsivokė <= ap- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---

Siekinys

• Skiemenys: ap-si-vok-tų

apsivoktų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= apsivokti, apsivokia, apsivokė <= ap- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    apsivoktų: bendrai

neapsivoktų (lt)

Vertimai

  apsivoktų: bendrai

---