damokėtų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

damokėtų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: damokėti, damoka, damokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	damoku	damokėjau	damokėdavau	damokėsiu
tu	damoki	damokėjai	damokėdavai	damokėsi
jis, ji	damoka	damokėjo	damokėdavo	damokės
mes	damokame, damokam	damokėjome, damokėjom	damokėdavome, damokėdavom	damokėsime, damokėsim
jūs	damokate, damokat	damokėjote, damokėjot	damokėdavote, damokėdavot	damokėsite, damokėsit
jie, jos	damoka	damokėjo	damokėdavo	damokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	damokėčiau		damokėtumėme, damokėtumėm, damokėtume
2 asm.	damokėtumei, damokėtum		damokėtumėte, damokėtumėt
3 asm.	damokėtų		damokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		damokėkime, damokėkim
2 asm.	damokėki, damokėk		damokėkite, damokėkit
3 asm.	tedamoka, tedamokie		tedamoka, tedamokie

• žr. pagr. f. damokėti, damoka, damokėjo
• Skiemenys: da-mo-kė-tų

damokėtų (nevart.)

Etimologija

<= da- + mokėti, moka, mokėjo

---

Dalyvis

damokėtų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. damokėtas, mot. g. damokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	damokėtas	damokėti	damokėta	damokėtos	damokėta	-
kilm.	damokėto	damokėtų	damokėtos	damokėtų	-	-
naud.	damokėtam	damokėtiems	damokėtai	damokėtoms	-	-
gal.	damokėtą	damokėtus	damokėtą	damokėtas	-	-
įnag.	damokėtu	damokėtais	damokėta	damokėtomis	-	-
viet.	damokėtame	damokėtuose	damokėtoje	damokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	damokėtasis	damokėtieji	damokėtoji	damokėtosios	-	-
kilm.	damokėtojo	damokėtųjų	damokėtosios	damokėtųjų	-	-
naud.	damokėtajam	damokėtiesiems	damokėtajai	damokėtosioms	-	-
gal.	damokėtąjį	damokėtuosius	damokėtąją	damokėtąsias	-	-
įnag.	damokėtuoju	damokėtaisiais	damokėtąja	damokėtosiomis	-	-
viet.	damokėtajame	damokėtuosiuose	damokėtojoje	damokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. damokėtas, mot. g. damokėta.
• Skiemenys: da-mo-kė-tų

damokėtų (nevart.)

1. tas, kurį damokėjo

Etimologija

<= damokėti, damoka, damokėjo <= da- + mokėti, moka, mokėjo

---

Siekinys

• Skiemenys: da-mo-kė-tų

damokėtų (tarm.| ryt.) (nevart.)

Etimologija

<= damokėti, damoka, damokėjo <= da- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    damokėtų: bendrai

nedamokėtų (lt)

Vertimai

  damokėtų: bendrai

---