damokėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

damokėti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: damokėti, damoka, damokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	damoku	damokėjau	damokėdavau	damokėsiu
tu	damoki	damokėjai	damokėdavai	damokėsi
jis, ji	damoka	damokėjo	damokėdavo	damokės
mes	damokame, damokam	damokėjome, damokėjom	damokėdavome, damokėdavom	damokėsime, damokėsim
jūs	damokate, damokat	damokėjote, damokėjot	damokėdavote, damokėdavot	damokėsite, damokėsit
jie, jos	damoka	damokėjo	damokėdavo	damokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	damokėčiau		damokėtumėme, damokėtumėm, damokėtume
2 asm.	damokėtumei, damokėtum		damokėtumėte, damokėtumėt
3 asm.	damokėtų		damokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		damokėkime, damokėkim
2 asm.	damokėki, damokėk		damokėkite, damokėkit
3 asm.	tedamoka, tedamokie		tedamoka, tedamokie

• žr. pagr. f. damokėti, damoka, damokėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: damokąs, damokantis, damokanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: damokėjęs, damokėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: damokėdavęs, damokėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: damokėsiąs, damokėsiantis, damokėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: damokamas, damokama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: damokėtas, damokėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: damokėsimas, damokėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: damokėtinas, damokėtina.
• taip pat žr. pdlv.: damokant, damokėjus, damokėdavus, damokėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: damokėdamas, damokėdama.
• taip pat žr. bdn.: damokėte, damokėtinai.
• Skiemenys: da-mo-kė-ti

damokėti (nevart.)

1. primokėti, pridėti viršaus:
   • Už tą daiktą teko jam dar tris litus damokėti.

Etimologija

<= da- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    damokėti: bendrai

nedamokėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    damokėti: Išvestiniai žodžiai

damokėjimas (lt) (vyr. g.) damokėtojas (lt) (vyr. g.)

damokėtoja (lt) (mot. g.) nedamokėti (lt) (neig. )

Vertimai

  damokėti: bendrai

---

Dalyvis

damokėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. damokėtas, mot. g. damokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	damokėtas	damokėti	damokėta	damokėtos	damokėta	-
kilm.	damokėto	damokėtų	damokėtos	damokėtų	-	-
naud.	damokėtam	damokėtiems	damokėtai	damokėtoms	-	-
gal.	damokėtą	damokėtus	damokėtą	damokėtas	-	-
įnag.	damokėtu	damokėtais	damokėta	damokėtomis	-	-
viet.	damokėtame	damokėtuose	damokėtoje	damokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	damokėtasis	damokėtieji	damokėtoji	damokėtosios	-	-
kilm.	damokėtojo	damokėtųjų	damokėtosios	damokėtųjų	-	-
naud.	damokėtajam	damokėtiesiems	damokėtajai	damokėtosioms	-	-
gal.	damokėtąjį	damokėtuosius	damokėtąją	damokėtąsias	-	-
įnag.	damokėtuoju	damokėtaisiais	damokėtąja	damokėtosiomis	-	-
viet.	damokėtajame	damokėtuosiuose	damokėtojoje	damokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. damokėtas, mot. g. damokėta.
• Skiemenys: da-mo-kė-ti

damokėti (nevart.)

1. tas, kurį damokėjo

Etimologija

<= damokėti, damoka, damokėjo <= da- + mokėti, moka, mokėjo

---