išgėrike

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išgėrike (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išgėrikas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgėrikas	išgėrikai
kilm.	išgėriko	išgėrikų
naud.	išgėrikui	išgėrikams
gal.	išgėriką	išgėrikus
įnag.	išgėriku	išgėrikais
viet.	išgėrike	išgėrikuose
šauksm.	išgėrike	išgėrikai

• Skiemenys: iš-gė-ri-ke
• žr. pagr. f. išgėrikas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išgėrikė.

išgėrike

1. tas, kuris išgeria

Etimologija

<= išgerti, išgeria, išgėrė <= iš- + gerti, geria, gėrė

---

Daiktavardis

išgėrike (dkt., mot. g., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išgėrikė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgėrikė	išgėrikės
kilm.	išgėrikės	išgėrikių
naud.	išgėrikei	išgėrikėms
gal.	išgėrikę	išgėrikes
įnag.	išgėrike	išgėrikėmis
viet.	išgėrikėje	išgėrikėse
šauksm.	išgėrike	išgėrikės

• Skiemenys: iš-gė-ri-ke
• žr. pagr. f. išgėrikė
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. išgėrikas.

išgėrike

1. ta, kuri išgeria

Etimologija

<= išgerti, išgeria, išgėrė <= iš- + gerti, geria, gėrė

---