išgėrikus

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išgėrikus (dkt., vyr. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išgėrikas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgėrikas	išgėrikai
kilm.	išgėriko	išgėrikų
naud.	išgėrikui	išgėrikams
gal.	išgėriką	išgėrikus
įnag.	išgėriku	išgėrikais
viet.	išgėrike	išgėrikuose
šauksm.	išgėrike	išgėrikai

• Skiemenys: iš-gė-ri-kus
• žr. pagr. f. išgėrikas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išgėrikė.

išgėrikus

1. tas, kuris išgeria

Etimologija

<= išgerti, išgeria, išgėrė <= iš- + gerti, geria, gėrė

---