| Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsigalvoti, išsigalvoja, išsigalvojo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
išsigalvoju
|
išsigalvojau
|
išsigalvodavau
|
išsigalvosiu
|
| tu
|
išsigalvoji
|
išsigalvojai
|
išsigalvodavai
|
išsigalvosi
|
| jis, ji
|
išsigalvoja
|
išsigalvojo
|
išsigalvodavo
|
išsigalvos
|
| mes
|
išsigalvojame,
išsigalvojam
|
išsigalvojome,
išsigalvojom
|
išsigalvodavome,
išsigalvodavom
|
išsigalvosime,
išsigalvosim
|
| jūs
|
išsigalvojate,
išsigalvojat
|
išsigalvojote,
išsigalvojot
|
išsigalvodavote,
išsigalvodavot
|
išsigalvosite,
išsigalvosit
|
| jie, jos
|
išsigalvoja
|
išsigalvojo
|
išsigalvodavo
|
išsigalvos
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
išsigalvočiau
|
išsigalvotumėme,
išsigalvotumėm,
išsigalvotume
|
| 2 asm.
|
išsigalvotumei,
išsigalvotum
|
išsigalvotumėte,
išsigalvotumėt
|
| 3 asm.
|
išsigalvotų
|
išsigalvotų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
išsigalvokime,
išsigalvokim
|
| 2 asm.
|
išsigalvoki,
išsigalvok
|
išsigalvokite,
išsigalvokit
|
| 3 asm.
|
teišsigalvoja,
teišsigalvojie
|
teišsigalvoja,
teišsigalvojie
|
išsigalvotum
<= iš- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo
