Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
išsimąstau
|
išsimąsčiau
|
išsimąstydavau
|
išsimąstysiu
|
tu
|
išsimąstai
|
išsimąstei
|
išsimąstydavai
|
išsimąstysi
|
jis, ji
|
išsimąsto
|
išsimąstė
|
išsimąstydavo
|
išsimąstys
|
mes
|
išsimąstome, išsimąstom
|
išsimąstėme, išsimąstėm
|
išsimąstydavome, išsimąstydavom
|
išsimąstysime, išsimąstysim
|
jūs
|
išsimąstote, išsimąstot
|
išsimąstėte, išsimąstėt
|
išsimąstydavote, išsimąstydavot
|
išsimąstysite, išsimąstysit
|
jie, jos
|
išsimąsto
|
išsimąstė
|
išsimąstydavo
|
išsimąstys
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
išsimąstyčiau
|
išsimąstytumėme, išsimąstytumėm, išsimąstytume
|
2 asm.
|
išsimąstytumei, išsimąstytum
|
išsimąstytumėte, išsimąstytumėt
|
3 asm.
|
išsimąstytų
|
išsimąstytų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
išsimąstykime, išsimąstykim
|
2 asm.
|
išsimąstyki, išsimąstyk
|
išsimąstykite, išsimąstykit
|
3 asm.
|
teišsimąsto, teišsimąstai
|
teišsimąsto, teišsimąstai
|
išsimąstytų
<= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė
išsimąstytų
- tas, kurį išsimąstė
<= išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė <= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė
išsimąstytų (tarm.| ryt.)
<= išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė <= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė