išsinervintų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išsinervintų (sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsinervinti, išsinervina, išsinervino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išsinervinu	išsinervinau	išsinervindavau	išsinervinsiu
tu	išsinervini	išsinervinai	išsinervindavai	išsinervinsi
jis, ji	išsinervina	išsinervino	išsinervindavo	išsinervins
mes	išsinerviname, išsinervinam	išsinervinome, išsinervinom	išsinervindavome, išsinervindavom	išsinervinsime, išsinervinsim
jūs	išsinervinate, išsinervinat	išsinervinote, išsinervinot	išsinervindavote, išsinervindavot	išsinervinsite, išsinervinsit
jie, jos	išsinervina	išsinervino	išsinervindavo	išsinervins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išsinervinčiau		išsinervintumėme, išsinervintumėm, išsinervintume
2 asm.	išsinervintumei, išsinervintum		išsinervintumėte, išsinervintumėt
3 asm.	išsinervintų		išsinervintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išsinervinkime, išsinervinkim
2 asm.	išsinervinki, išsinervink		išsinervinkite, išsinervinkit
3 asm.	teišsinervina, teišsinervinie		teišsinervina, teišsinervinie

• žr. pagr. f. išsinervinti, išsinervina, išsinervino
• Skiemenys: iš-si-ner-vin-tų

išsinervintų

Etimologija

<= iš- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---

Dalyvis

išsinervintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsinervintas, mot. g. išsinervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsinervintas	išsinervinti	išsinervinta	išsinervintos	išsinervinta	-
kilm.	išsinervinto	išsinervintų	išsinervintos	išsinervintų	-	-
naud.	išsinervintam	išsinervintiems	išsinervintai	išsinervintoms	-	-
gal.	išsinervintą	išsinervintus	išsinervintą	išsinervintas	-	-
įnag.	išsinervintu	išsinervintais	išsinervinta	išsinervintomis	-	-
viet.	išsinervintame	išsinervintuose	išsinervintoje	išsinervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsinervintasis	išsinervintieji	išsinervintoji	išsinervintosios	-	-
kilm.	išsinervintojo	išsinervintųjų	išsinervintosios	išsinervintųjų	-	-
naud.	išsinervintajam	išsinervintiesiems	išsinervintajai	išsinervintosioms	-	-
gal.	išsinervintąjį	išsinervintuosius	išsinervintąją	išsinervintąsias	-	-
įnag.	išsinervintuoju	išsinervintaisiais	išsinervintąja	išsinervintosiomis	-	-
viet.	išsinervintajame	išsinervintuosiuose	išsinervintojoje	išsinervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsinervintas, mot. g. išsinervinta.
• Skiemenys: iš-si-ner-vin-tų

išsinervintų

1. tas, kurį išsinervino

Etimologija

<= išsinervinti, išsinervina, išsinervino <= iš- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---

Siekinys

• Skiemenys: iš-si-ner-vin-tų

išsinervintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= išsinervinti, išsinervina, išsinervino <= iš- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

Antonimai

    išsinervintų: bendrai

neišsinervintų (lt)

Vertimai

  išsinervintų: bendrai

---