| Veiksmažodis; pagrindinės formos: išvaišinti, išvaišina, išvaišino
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
išvaišinu
|
išvaišinau
|
išvaišindavau
|
išvaišinsiu
|
| tu
|
išvaišini
|
išvaišinai
|
išvaišindavai
|
išvaišinsi
|
| jis, ji
|
išvaišina
|
išvaišino
|
išvaišindavo
|
išvaišins
|
| mes
|
išvaišiname,
išvaišinam
|
išvaišinome,
išvaišinom
|
išvaišindavome,
išvaišindavom
|
išvaišinsime,
išvaišinsim
|
| jūs
|
išvaišinate,
išvaišinat
|
išvaišinote,
išvaišinot
|
išvaišindavote,
išvaišindavot
|
išvaišinsite,
išvaišinsit
|
| jie, jos
|
išvaišina
|
išvaišino
|
išvaišindavo
|
išvaišins
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
išvaišinčiau
|
išvaišintumėme,
išvaišintumėm,
išvaišintume
|
| 2 asm.
|
išvaišintumei,
išvaišintum
|
išvaišintumėte,
išvaišintumėt
|
| 3 asm.
|
išvaišintų
|
išvaišintų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
išvaišinkime,
išvaišinkim
|
| 2 asm.
|
išvaišinki,
išvaišink
|
išvaišinkite,
išvaišinkit
|
| 3 asm.
|
teišvaišina,
teišvaišinie
|
teišvaišina,
teišvaišinie
|
išvaišinome
<= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino
