Veiksmažodis; pagrindinės formos: išvaišinti, išvaišina, išvaišino
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
išvaišinu
|
išvaišinau
|
išvaišindavau
|
išvaišinsiu
|
tu
|
išvaišini
|
išvaišinai
|
išvaišindavai
|
išvaišinsi
|
jis, ji
|
išvaišina
|
išvaišino
|
išvaišindavo
|
išvaišins
|
mes
|
išvaišiname, išvaišinam
|
išvaišinome, išvaišinom
|
išvaišindavome, išvaišindavom
|
išvaišinsime, išvaišinsim
|
jūs
|
išvaišinate, išvaišinat
|
išvaišinote, išvaišinot
|
išvaišindavote, išvaišindavot
|
išvaišinsite, išvaišinsit
|
jie, jos
|
išvaišina
|
išvaišino
|
išvaišindavo
|
išvaišins
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
išvaišinčiau
|
išvaišintumėme, išvaišintumėm, išvaišintume
|
2 asm.
|
išvaišintumei, išvaišintum
|
išvaišintumėte, išvaišintumėt
|
3 asm.
|
išvaišintų
|
išvaišintų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
išvaišinkime, išvaišinkim
|
2 asm.
|
išvaišinki, išvaišink
|
išvaišinkite, išvaišinkit
|
3 asm.
|
teišvaišina, teišvaišinie
|
teišvaišina, teišvaišinie
|
išvaišintų
<= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino
išvaišintų
- tas, kurį išvaišino
<= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino
išvaišintų (tarm.| ryt.)
<= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino