išvogsimųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išvogsimųjų (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išvogsimas, mot. g. išvogsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvogsimas	išvogsimi	išvogsima	išvogsimos	išvogsima	-
kilm.	išvogsimo	išvogsimų	išvogsimos	išvogsimų	-	-
naud.	išvogsimam	išvogsimiems	išvogsimai	išvogsimoms	-	-
gal.	išvogsimą	išvogsimus	išvogsimą	išvogsimas	-	-
įnag.	išvogsimu	išvogsimais	išvogsima	išvogsimomis	-	-
viet.	išvogsimame	išvogsimuose	išvogsimoje	išvogsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvogsimasis	išvogsimieji	išvogsimoji	išvogsimosios	-	-
kilm.	išvogsimojo	išvogsimųjų	išvogsimosios	išvogsimųjų	-	-
naud.	išvogsimajam	išvogsimiesiems	išvogsimajai	išvogsimosioms	-	-
gal.	išvogsimąjį	išvogsimuosius	išvogsimąją	išvogsimąsias	-	-
įnag.	išvogsimuoju	išvogsimaisiais	išvogsimąja	išvogsimosiomis	-	-
viet.	išvogsimajame	išvogsimuosiuose	išvogsimojoje	išvogsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išvogsimas, mot. g. išvogsima.
• Skiemenys: iš-vog-si-mų-jų

išvogsimųjų

1. tas, kurį išvogs

Etimologija

<= išvogti, išvagia, išvogė <= iš- + vogti, vagia, vogė

---