neįsiskolintų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįsiskolintų (neig. sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsiskolinti, neįsiskolina, neįsiskolino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįsiskolinu	neįsiskolinau	neįsiskolindavau	neįsiskolinsiu
tu	neįsiskolini	neįsiskolinai	neįsiskolindavai	neįsiskolinsi
jis, ji	neįsiskolina	neįsiskolino	neįsiskolindavo	neįsiskolins
mes	neįsiskoliname, neįsiskolinam	neįsiskolinome, neįsiskolinom	neįsiskolindavome, neįsiskolindavom	neįsiskolinsime, neįsiskolinsim
jūs	neįsiskolinate, neįsiskolinat	neįsiskolinote, neįsiskolinot	neįsiskolindavote, neįsiskolindavot	neįsiskolinsite, neįsiskolinsit
jie, jos	neįsiskolina	neįsiskolino	neįsiskolindavo	neįsiskolins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįsiskolinčiau		neįsiskolintumėme, neįsiskolintumėm, neįsiskolintume
2 asm.	neįsiskolintumei, neįsiskolintum		neįsiskolintumėte, neįsiskolintumėt
3 asm.	neįsiskolintų		neįsiskolintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįsiskolinkime, neįsiskolinkim
2 asm.	neįsiskolinki, neįsiskolink		neįsiskolinkite, neįsiskolinkit
3 asm.	teneįsiskolina, teneįsiskolinie		teneįsiskolina, teneįsiskolinie

• žr. pagr. f. neįsiskolinti, neįsiskolina, neįsiskolino
• Skiemenys: ne-į-si-sko-lin-tų

neįsiskolintų

Etimologija

<= ne- + įsiskolinti, įsiskolina, įsiskolino <= į- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---

Dalyvis

neįsiskolintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsiskolintas, mot. g. neįsiskolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiskolintas	neįsiskolinti	neįsiskolinta	neįsiskolintos	neįsiskolinta	-
kilm.	neįsiskolinto	neįsiskolintų	neįsiskolintos	neįsiskolintų	-	-
naud.	neįsiskolintam	neįsiskolintiems	neįsiskolintai	neįsiskolintoms	-	-
gal.	neįsiskolintą	neįsiskolintus	neįsiskolintą	neįsiskolintas	-	-
įnag.	neįsiskolintu	neįsiskolintais	neįsiskolinta	neįsiskolintomis	-	-
viet.	neįsiskolintame	neįsiskolintuose	neįsiskolintoje	neįsiskolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiskolintasis	neįsiskolintieji	neįsiskolintoji	neįsiskolintosios	-	-
kilm.	neįsiskolintojo	neįsiskolintųjų	neįsiskolintosios	neįsiskolintųjų	-	-
naud.	neįsiskolintajam	neįsiskolintiesiems	neįsiskolintajai	neįsiskolintosioms	-	-
gal.	neįsiskolintąjį	neįsiskolintuosius	neįsiskolintąją	neįsiskolintąsias	-	-
įnag.	neįsiskolintuoju	neįsiskolintaisiais	neįsiskolintąja	neįsiskolintosiomis	-	-
viet.	neįsiskolintajame	neįsiskolintuosiuose	neįsiskolintojoje	neįsiskolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsiskolintas, mot. g. neįsiskolinta.
• Skiemenys: ne-į-si-sko-lin-tų

neįsiskolintų

1. tas, kurį neįsiskolino

Etimologija

<= neįsiskolinti, neįsiskolina, neįsiskolino <= ne- + įsiskolinti, įsiskolina, įsiskolino <= į- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---

Siekinys

• Skiemenys: ne-į-si-sko-lin-tų

neįsiskolintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= neįsiskolinti, neįsiskolina, neįsiskolino <= ne- + įsiskolinti, įsiskolina, įsiskolino <= į- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

Antonimai

    neįsiskolintų: bendrai

įsiskolintų (lt)

Vertimai

  neįsiskolintų: bendrai

---