| Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsiskolinti, neįsiskolina, neįsiskolino
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
neįsiskolinu
|
neįsiskolinau
|
neįsiskolindavau
|
neįsiskolinsiu
|
| tu
|
neįsiskolini
|
neįsiskolinai
|
neįsiskolindavai
|
neįsiskolinsi
|
| jis, ji
|
neįsiskolina
|
neįsiskolino
|
neįsiskolindavo
|
neįsiskolins
|
| mes
|
neįsiskoliname,
neįsiskolinam
|
neįsiskolinome,
neįsiskolinom
|
neįsiskolindavome,
neįsiskolindavom
|
neįsiskolinsime,
neįsiskolinsim
|
| jūs
|
neįsiskolinate,
neįsiskolinat
|
neįsiskolinote,
neįsiskolinot
|
neįsiskolindavote,
neįsiskolindavot
|
neįsiskolinsite,
neįsiskolinsit
|
| jie, jos
|
neįsiskolina
|
neįsiskolino
|
neįsiskolindavo
|
neįsiskolins
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
neįsiskolinčiau
|
neįsiskolintumėme,
neįsiskolintumėm,
neįsiskolintume
|
| 2 asm.
|
neįsiskolintumei,
neįsiskolintum
|
neįsiskolintumėte,
neįsiskolintumėt
|
| 3 asm.
|
neįsiskolintų
|
neįsiskolintų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
neįsiskolinkime,
neįsiskolinkim
|
| 2 asm.
|
neįsiskolinki,
neįsiskolink
|
neįsiskolinkite,
neįsiskolinkit
|
| 3 asm.
|
teneįsiskolina,
teneįsiskolinie
|
teneįsiskolina,
teneįsiskolinie
|
neįsiskolintume
<= ne- + įsiskolinti, įsiskolina, įsiskolino <= į- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino
