Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsivaišinti, neįsivaišina, neįsivaišino
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
neįsivaišinu
|
neįsivaišinau
|
neįsivaišindavau
|
neįsivaišinsiu
|
tu
|
neįsivaišini
|
neįsivaišinai
|
neįsivaišindavai
|
neįsivaišinsi
|
jis, ji
|
neįsivaišina
|
neįsivaišino
|
neįsivaišindavo
|
neįsivaišins
|
mes
|
neįsivaišiname, neįsivaišinam
|
neįsivaišinome, neįsivaišinom
|
neįsivaišindavome, neįsivaišindavom
|
neįsivaišinsime, neįsivaišinsim
|
jūs
|
neįsivaišinate, neįsivaišinat
|
neįsivaišinote, neįsivaišinot
|
neįsivaišindavote, neįsivaišindavot
|
neįsivaišinsite, neįsivaišinsit
|
jie, jos
|
neįsivaišina
|
neįsivaišino
|
neįsivaišindavo
|
neįsivaišins
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
neįsivaišinčiau
|
neįsivaišintumėme, neįsivaišintumėm, neįsivaišintume
|
2 asm.
|
neįsivaišintumei, neįsivaišintum
|
neįsivaišintumėte, neįsivaišintumėt
|
3 asm.
|
neįsivaišintų
|
neįsivaišintų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
neįsivaišinkime, neįsivaišinkim
|
2 asm.
|
neįsivaišinki, neįsivaišink
|
neįsivaišinkite, neįsivaišinkit
|
3 asm.
|
teneįsivaišina, teneįsivaišinie
|
teneįsivaišina, teneįsivaišinie
|
neįsivaišintumėt
<= ne- + įsivaišinti, įsivaišina, įsivaišino <= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino