neįvogtinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįvogtinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįvogtinas, mot. g. neįvogtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįvogtinas	neįvogtini	neįvogtina	neįvogtinos	neįvogtina	-
kilm.	neįvogtino	neįvogtinų	neįvogtinos	neįvogtinų	-	-
naud.	neįvogtinam	neįvogtiniems	neįvogtinai	neįvogtinoms	-	-
gal.	neįvogtiną	neįvogtinus	neįvogtiną	neįvogtinas	-	-
įnag.	neįvogtinu	neįvogtinais	neįvogtina	neįvogtinomis	-	-
viet.	neįvogtiname	neįvogtinuose	neįvogtinoje	neįvogtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįvogtinasis	neįvogtinieji	neįvogtinoji	neįvogtinosios	-	-
kilm.	neįvogtinojo	neįvogtinųjų	neįvogtinosios	neįvogtinųjų	-	-
naud.	neįvogtinajam	neįvogtiniesiems	neįvogtinajai	neįvogtinosioms	-	-
gal.	neįvogtinąjį	neįvogtinuosius	neįvogtinąją	neįvogtinąsias	-	-
įnag.	neįvogtinuoju	neįvogtinaisiais	neįvogtinąja	neįvogtinosiomis	-	-
viet.	neįvogtinajame	neįvogtinuosiuose	neįvogtinojoje	neįvogtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįvogtinas, mot. g. neįvogtina.
• Skiemenys: ne-į-vog-ti-nu

neįvogtinu

1. tas, dėl kurio reikia neįvogti

Etimologija

<= neįvogti, neįvagia, neįvogė <= ne- + įvogti, įvagia, įvogė <= į- + vogti, vagia, vogė

---