neįvogė

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįvogė (neig. vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįvogti, neįvagia, neįvogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįvagiu	neįvogiau	neįvogdavau	neįvogsiu
tu	neįvagi	neįvogei	neįvogdavai	neįvogsi
jis, ji	neįvagia	neįvogė	neįvogdavo	neįvogs
mes	neįvagiame, neįvagiam	neįvogėme, neįvogėm	neįvogdavome, neįvogdavom	neįvogsime, neįvogsim
jūs	neįvagiate, neįvagiat	neįvogėte, neįvogėt	neįvogdavote, neįvogdavot	neįvogsite, neįvogsit
jie, jos	neįvagia	neįvogė	neįvogdavo	neįvogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįvogčiau		neįvogtumėme, neįvogtumėm, neįvogtume
2 asm.	neįvogtumei, neįvogtum		neįvogtumėte, neįvogtumėt
3 asm.	neįvogtų		neįvogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįvokime, neįvokim
2 asm.	neįvoki, neįvok		neįvokite, neįvokit
3 asm.	teneįvagia, teneįvagie		teneįvagia, teneįvagie

• žr. pagr. f. neįvogti, neįvagia, neįvogė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neįvagiąs, neįvagiantis, neįvagianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neįvogęs, neįvogusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neįvogdavęs, neįvogdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neįvogsiąs, neįvogsiantis, neįvogsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neįvagiamas, neįvagiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neįvogtas, neįvogta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neįvogsimas, neįvogsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neįvogtinas, neįvogtina.
• taip pat žr. pdlv.: neįvagiant, neįvogus, neįvogdavus, neįvogsiant.
• taip pat žr. psdlv.: neįvogdamas, neįvogdama.
• taip pat žr. bdn.: neįvogte, neįvogtinai.
• Skiemenys: ne-į-vo-gė

neįvogė

1. priešingas veiksmas veiksmui: įvogti.

Etimologija

<= ne- + įvogti, įvagia, įvogė <= į- + vogti, vagia, vogė

Antonimai

    neįvogė: bendrai

įvogė (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neįvogė: Išvestiniai žodžiai

neįvogimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  neįvogė: bendrai

---