neįvogtų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįvogtų (neig. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįvogti, neįvagia, neįvogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįvagiu	neįvogiau	neįvogdavau	neįvogsiu
tu	neįvagi	neįvogei	neįvogdavai	neįvogsi
jis, ji	neįvagia	neįvogė	neįvogdavo	neįvogs
mes	neįvagiame, neįvagiam	neįvogėme, neįvogėm	neįvogdavome, neįvogdavom	neįvogsime, neįvogsim
jūs	neįvagiate, neįvagiat	neįvogėte, neįvogėt	neįvogdavote, neįvogdavot	neįvogsite, neįvogsit
jie, jos	neįvagia	neįvogė	neįvogdavo	neįvogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįvogčiau		neįvogtumėme, neįvogtumėm, neįvogtume
2 asm.	neįvogtumei, neįvogtum		neįvogtumėte, neįvogtumėt
3 asm.	neįvogtų		neįvogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįvokime, neįvokim
2 asm.	neįvoki, neįvok		neįvokite, neįvokit
3 asm.	teneįvagia, teneįvagie		teneįvagia, teneįvagie

• žr. pagr. f. neįvogti, neįvagia, neįvogė
• Skiemenys: ne-į-vog-tų

neįvogtų

Etimologija

<= ne- + įvogti, įvagia, įvogė <= į- + vogti, vagia, vogė

---

Dalyvis

neįvogtų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįvogtas, mot. g. neįvogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįvogtas	neįvogti	neįvogta	neįvogtos	neįvogta	-
kilm.	neįvogto	neįvogtų	neįvogtos	neįvogtų	-	-
naud.	neįvogtam	neįvogtiems	neįvogtai	neįvogtoms	-	-
gal.	neįvogtą	neįvogtus	neįvogtą	neįvogtas	-	-
įnag.	neįvogtu	neįvogtais	neįvogta	neįvogtomis	-	-
viet.	neįvogtame	neįvogtuose	neįvogtoje	neįvogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįvogtasis	neįvogtieji	neįvogtoji	neįvogtosios	-	-
kilm.	neįvogtojo	neįvogtųjų	neįvogtosios	neįvogtųjų	-	-
naud.	neįvogtajam	neįvogtiesiems	neįvogtajai	neįvogtosioms	-	-
gal.	neįvogtąjį	neįvogtuosius	neįvogtąją	neįvogtąsias	-	-
įnag.	neįvogtuoju	neįvogtaisiais	neįvogtąja	neįvogtosiomis	-	-
viet.	neįvogtajame	neįvogtuosiuose	neįvogtojoje	neįvogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįvogtas, mot. g. neįvogta.
• Skiemenys: ne-į-vog-tų

neįvogtų

1. tas, kurį neįvogė

Etimologija

<= neįvogti, neįvagia, neįvogė <= ne- + įvogti, įvagia, įvogė <= į- + vogti, vagia, vogė

---

Siekinys

• Skiemenys: ne-į-vog-tų

neįvogtų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= neįvogti, neįvagia, neįvogė <= ne- + įvogti, įvagia, įvogė <= į- + vogti, vagia, vogė

Antonimai

    neįvogtų: bendrai

įvogtų (lt)

Vertimai

  neįvogtų: bendrai

---