neįvogti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįvogti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįvogti, neįvagia, neįvogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįvagiu	neįvogiau	neįvogdavau	neįvogsiu
tu	neįvagi	neįvogei	neįvogdavai	neįvogsi
jis, ji	neįvagia	neįvogė	neįvogdavo	neįvogs
mes	neįvagiame, neįvagiam	neįvogėme, neįvogėm	neįvogdavome, neįvogdavom	neįvogsime, neįvogsim
jūs	neįvagiate, neįvagiat	neįvogėte, neįvogėt	neįvogdavote, neįvogdavot	neįvogsite, neįvogsit
jie, jos	neįvagia	neįvogė	neįvogdavo	neįvogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįvogčiau		neįvogtumėme, neįvogtumėm, neįvogtume
2 asm.	neįvogtumei, neįvogtum		neįvogtumėte, neįvogtumėt
3 asm.	neįvogtų		neįvogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįvokime, neįvokim
2 asm.	neįvoki, neįvok		neįvokite, neįvokit
3 asm.	teneįvagia, teneįvagie		teneįvagia, teneįvagie

• žr. pagr. f. neįvogti, neįvagia, neįvogė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neįvagiąs, neįvagiantis, neįvagianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neįvogęs, neįvogusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neįvogdavęs, neįvogdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neįvogsiąs, neįvogsiantis, neįvogsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neįvagiamas, neįvagiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neįvogtas, neįvogta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neįvogsimas, neįvogsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neįvogtinas, neįvogtina.
• taip pat žr. pdlv.: neįvagiant, neįvogus, neįvogdavus, neįvogsiant.
• taip pat žr. psdlv.: neįvogdamas, neįvogdama.
• taip pat žr. bdn.: neįvogte, neįvogtinai.
• Skiemenys: ne-į-vog-ti

neįvogti

1. priešingas veiksmas veiksmui: įvogti.

Etimologija

<= ne- + įvogti, įvagia, įvogė <= į- + vogti, vagia, vogė

Antonimai

    neįvogti: bendrai

įvogti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neįvogti: Išvestiniai žodžiai

neįvogimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  neįvogti: bendrai

---

Dalyvis

neįvogti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįvogtas, mot. g. neįvogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįvogtas	neįvogti	neįvogta	neįvogtos	neįvogta	-
kilm.	neįvogto	neįvogtų	neįvogtos	neįvogtų	-	-
naud.	neįvogtam	neįvogtiems	neįvogtai	neįvogtoms	-	-
gal.	neįvogtą	neįvogtus	neįvogtą	neįvogtas	-	-
įnag.	neįvogtu	neįvogtais	neįvogta	neįvogtomis	-	-
viet.	neįvogtame	neįvogtuose	neįvogtoje	neįvogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįvogtasis	neįvogtieji	neįvogtoji	neįvogtosios	-	-
kilm.	neįvogtojo	neįvogtųjų	neįvogtosios	neįvogtųjų	-	-
naud.	neįvogtajam	neįvogtiesiems	neįvogtajai	neįvogtosioms	-	-
gal.	neįvogtąjį	neįvogtuosius	neįvogtąją	neįvogtąsias	-	-
įnag.	neįvogtuoju	neįvogtaisiais	neįvogtąja	neįvogtosiomis	-	-
viet.	neįvogtajame	neįvogtuosiuose	neįvogtojoje	neįvogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįvogtas, mot. g. neįvogta.
• Skiemenys: ne-į-vog-ti

neįvogti

1. tas, kurį neįvogė

Etimologija

<= neįvogti, neįvagia, neįvogė <= ne- + įvogti, įvagia, įvogė <= į- + vogti, vagia, vogė

---