| Veiksmažodis; pagrindinės formos: neapmokėti, neapmoka, neapmokėjo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
neapmoku
|
neapmokėjau
|
neapmokėdavau
|
neapmokėsiu
|
| tu
|
neapmoki
|
neapmokėjai
|
neapmokėdavai
|
neapmokėsi
|
| jis, ji
|
neapmoka
|
neapmokėjo
|
neapmokėdavo
|
neapmokės
|
| mes
|
neapmokame,
neapmokam
|
neapmokėjome,
neapmokėjom
|
neapmokėdavome,
neapmokėdavom
|
neapmokėsime,
neapmokėsim
|
| jūs
|
neapmokate,
neapmokat
|
neapmokėjote,
neapmokėjot
|
neapmokėdavote,
neapmokėdavot
|
neapmokėsite,
neapmokėsit
|
| jie, jos
|
neapmoka
|
neapmokėjo
|
neapmokėdavo
|
neapmokės
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
neapmokėčiau
|
neapmokėtumėme,
neapmokėtumėm,
neapmokėtume
|
| 2 asm.
|
neapmokėtumei,
neapmokėtum
|
neapmokėtumėte,
neapmokėtumėt
|
| 3 asm.
|
neapmokėtų
|
neapmokėtų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
neapmokėkime,
neapmokėkim
|
| 2 asm.
|
neapmokėki,
neapmokėk
|
neapmokėkite,
neapmokėkit
|
| 3 asm.
|
teneapmoka,
teneapmokie
|
teneapmoka,
teneapmokie
|
neapmokėjom (ret.)
<= ne- + apmokėti, apmoka, apmokėjo <= ap- + mokėti, moka, mokėjo
