Veiksmažodis; pagrindinės formos: neapmokėti, neapmoka, neapmokėjo
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
neapmoku
|
neapmokėjau
|
neapmokėdavau
|
neapmokėsiu
|
tu
|
neapmoki
|
neapmokėjai
|
neapmokėdavai
|
neapmokėsi
|
jis, ji
|
neapmoka
|
neapmokėjo
|
neapmokėdavo
|
neapmokės
|
mes
|
neapmokame, neapmokam
|
neapmokėjome, neapmokėjom
|
neapmokėdavome, neapmokėdavom
|
neapmokėsime, neapmokėsim
|
jūs
|
neapmokate, neapmokat
|
neapmokėjote, neapmokėjot
|
neapmokėdavote, neapmokėdavot
|
neapmokėsite, neapmokėsit
|
jie, jos
|
neapmoka
|
neapmokėjo
|
neapmokėdavo
|
neapmokės
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
neapmokėčiau
|
neapmokėtumėme, neapmokėtumėm, neapmokėtume
|
2 asm.
|
neapmokėtumei, neapmokėtum
|
neapmokėtumėte, neapmokėtumėt
|
3 asm.
|
neapmokėtų
|
neapmokėtų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
neapmokėkime, neapmokėkim
|
2 asm.
|
neapmokėki, neapmokėk
|
neapmokėkite, neapmokėkit
|
3 asm.
|
teneapmoka, teneapmokie
|
teneapmoka, teneapmokie
|
teneapmokie (ret.)
<= ne- + apmokėti, apmoka, apmokėjo <= ap- + mokėti, moka, mokėjo