| Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišgalvoti, neišgalvoja, neišgalvojo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
neišgalvoju
|
neišgalvojau
|
neišgalvodavau
|
neišgalvosiu
|
| tu
|
neišgalvoji
|
neišgalvojai
|
neišgalvodavai
|
neišgalvosi
|
| jis, ji
|
neišgalvoja
|
neišgalvojo
|
neišgalvodavo
|
neišgalvos
|
| mes
|
neišgalvojame,
neišgalvojam
|
neišgalvojome,
neišgalvojom
|
neišgalvodavome,
neišgalvodavom
|
neišgalvosime,
neišgalvosim
|
| jūs
|
neišgalvojate,
neišgalvojat
|
neišgalvojote,
neišgalvojot
|
neišgalvodavote,
neišgalvodavot
|
neišgalvosite,
neišgalvosit
|
| jie, jos
|
neišgalvoja
|
neišgalvojo
|
neišgalvodavo
|
neišgalvos
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
neišgalvočiau
|
neišgalvotumėme,
neišgalvotumėm,
neišgalvotume
|
| 2 asm.
|
neišgalvotumei,
neišgalvotum
|
neišgalvotumėte,
neišgalvotumėt
|
| 3 asm.
|
neišgalvotų
|
neišgalvotų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
neišgalvokime,
neišgalvokim
|
| 2 asm.
|
neišgalvoki,
neišgalvok
|
neišgalvokite,
neišgalvokit
|
| 3 asm.
|
teneišgalvoja,
teneišgalvojie
|
teneišgalvoja,
teneišgalvojie
|
neišgalvos
<= ne- + išgalvoti, išgalvoja, išgalvojo <= iš- + galvoti, galvoja, galvojo
