| Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišnervinti, neišnervina, neišnervino
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
neišnervinu
|
neišnervinau
|
neišnervindavau
|
neišnervinsiu
|
| tu
|
neišnervini
|
neišnervinai
|
neišnervindavai
|
neišnervinsi
|
| jis, ji
|
neišnervina
|
neišnervino
|
neišnervindavo
|
neišnervins
|
| mes
|
neišnerviname,
neišnervinam
|
neišnervinome,
neišnervinom
|
neišnervindavome,
neišnervindavom
|
neišnervinsime,
neišnervinsim
|
| jūs
|
neišnervinate,
neišnervinat
|
neišnervinote,
neišnervinot
|
neišnervindavote,
neišnervindavot
|
neišnervinsite,
neišnervinsit
|
| jie, jos
|
neišnervina
|
neišnervino
|
neišnervindavo
|
neišnervins
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
neišnervinčiau
|
neišnervintumėme,
neišnervintumėm,
neišnervintume
|
| 2 asm.
|
neišnervintumei,
neišnervintum
|
neišnervintumėte,
neišnervintumėt
|
| 3 asm.
|
neišnervintų
|
neišnervintų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
neišnervinkime,
neišnervinkim
|
| 2 asm.
|
neišnervinki,
neišnervink
|
neišnervinkite,
neišnervinkit
|
| 3 asm.
|
teneišnervina,
teneišnervinie
|
teneišnervina,
teneišnervinie
|
neišnervinkit
<= ne- + išnervinti, išnervina, išnervino <= iš- + nervinti, nervina, nervino
