| Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišsigalvoti, neišsigalvoja, neišsigalvojo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
neišsigalvoju
|
neišsigalvojau
|
neišsigalvodavau
|
neišsigalvosiu
|
| tu
|
neišsigalvoji
|
neišsigalvojai
|
neišsigalvodavai
|
neišsigalvosi
|
| jis, ji
|
neišsigalvoja
|
neišsigalvojo
|
neišsigalvodavo
|
neišsigalvos
|
| mes
|
neišsigalvojame,
neišsigalvojam
|
neišsigalvojome,
neišsigalvojom
|
neišsigalvodavome,
neišsigalvodavom
|
neišsigalvosime,
neišsigalvosim
|
| jūs
|
neišsigalvojate,
neišsigalvojat
|
neišsigalvojote,
neišsigalvojot
|
neišsigalvodavote,
neišsigalvodavot
|
neišsigalvosite,
neišsigalvosit
|
| jie, jos
|
neišsigalvoja
|
neišsigalvojo
|
neišsigalvodavo
|
neišsigalvos
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
neišsigalvočiau
|
neišsigalvotumėme,
neišsigalvotumėm,
neišsigalvotume
|
| 2 asm.
|
neišsigalvotumei,
neišsigalvotum
|
neišsigalvotumėte,
neišsigalvotumėt
|
| 3 asm.
|
neišsigalvotų
|
neišsigalvotų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
neišsigalvokime,
neišsigalvokim
|
| 2 asm.
|
neišsigalvoki,
neišsigalvok
|
neišsigalvokite,
neišsigalvokit
|
| 3 asm.
|
teneišsigalvoja,
teneišsigalvojie
|
teneišsigalvoja,
teneišsigalvojie
|
neišsigalvotumei
<= ne- + išsigalvoti, išsigalvoja, išsigalvojo <= iš- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo
